Regbis – vyriškas, dinamiškas, grubus, įspūdingas ir be galo daug fizinių bei psichologinių jėgų reikalaujantis sportas.

Stereotipai
Regbis – chuliganų sportas, kuriame gali traumuoti priešininką ir likti nenubaustas; Regbininkai – nemandagūs, agresyvūs vyrukai, savaitgaliais besigainiojantys netaisyklingos formos kamuolį.

Realybė
25 augaloti vyrai apsikabinę stovi aikštės viduryje ir, su ašaromis akyse, gieda savo mylimos šalies himną. Visi iki vieno pasiruošę atiduoti visą save ir dar daugiau, pasiryžę per skausmą ir traumas kovoti iki paskutinės minutės, nusiteikę geriau būti išnešti iš aikštės ant neštuvų, nei būti pakeisti ar, dar blogiau, pažeminti pralaimėjimo kartėlio .

Kodėl…? Gal Lietuva žaidžia aukščiausiame lygmenyje ir žaidėjai uždirbą neblogus pinigus, dėl kurių galima aukoti sveikatą ir laiką? Gal Lietuvos regbio rinktinės ateina palaikyt tūkstantinė minia, kuri ir sukelia tokias emocijas? Gal Lietuvos regbininkai visą gyvenimą treniravosi geriausiomis sąlygomis ir, tokiu būdu, atsidėkoja savo valstybei, už jiems parodytą paramą ir pagarbą?

Deja, į visus klausimus tenka atsakyti NE.

Nors, kam tas „deja“. Mūsų rinktinės žaidėjai, visi iki vieno, prieš varžybas būna laimingi, tikrai laimingi. Nė vienas regbininkas Lietuvoje negauna atlyginimo, Lietuvos rinktinės palaikyti, geriausiu atveju, ateina keli šimtai žiūrovų, visų amžiaus grupių regbininkai, visais laikais, Lietuvoje treniravosi tragiškomis sąlygomis. Na ir ko čia džiaugtis? O džiaugtis yra dėl ko!

Po švilpuko prasideda, išties, įspūdingi dalykai, tiek žaidėjams, tiek žiūrovams. Nėra ko slėpti, vos ne kas minutę regbyje susidaro situacijos, kai gali rimtai traumuoti priešininką ir „atlikti“ tai pagal taisykles. Bet, to niekas nedaro, nes jaučia didelę pagarbą savo priešininkui, teisėjams ir žiūrovams. Na, o jei atsiranda, „drąsuolis“, kuris nusprendžia, žaidimo įkarštyje traumuoti varžovą, jis rizikuoja ne tik savo, bet ir visos savo komandos sveikata, nes regbyje keršijama atvirai ir su visa komanda.

Nėra jokių slaptų triukų ar bandymų išvengti nuobaudų. Prisidirbai, kentėk, o su tavimi kentės ir tavo komanda. Kas minutę regbyje susidaro ne tik pavojingos situacijos, bet ir momentai, kai žaidėjas būdamas ir fiziškai silpnesnis, gali apžaisti savo priešininką protu, greičiu, techniniais sugebėjimais. Dėl kiekvieno aikštės metro yra kovojama, kaip dėl paskutinio metro, dėl kiekvieno kamuolio, kaip dėl paskutinio kamuolio, prieš varžybų pabaigą.

Vis dar nesuprantat, ko tie augaloti lietuviai verkia iš džiaugsmo prieš varžybas? O gi todėl, kad šalia jų stovi tokie patys, kaip jie – KOMANDA.

Nė viename kitame sporte nėra tokio ryškaus komandos modelio. Kiekvienas žaidėjas tikslai žino savo užduotis, kiekvienas komandos narys žino, ko galima tikėtis iš kito komandos draugo ir kiekvienas pasitiki savo komanda, kaip pačiu savimi.

Teisėjas. Jis regbyje Dievas, ir visada teisus.

Fanai. Pasaulyje nesiginčijama, kad regbio sirgaliai vieni tolerantiškiausių ir mandagiausių. Kol futbolo chuliganai daužosi lazdomis ir kelia riaušes, priešingų regbio komandų fanai broliuojasi ir gerdami alų aptarinėja būsimas ar praėjusia varžybas. Jei komanda sužaidžia gražiai, ploja abiejų komandų sirgaliai. Rasizmas? Kas toks? Nesu girdėjęs apie tokį…

O dar trečias kėlinys! Nežinot, kas tai? Regbyje yra tradicija, po kiekvienų svarbesnių varžybų, abiems komandoms švęsti kartu, aptarti varžybas, apdovanoti geriausius žaidėjus, dalintis prisiminimais. Žodžiu, yra tradicija švęsti REGBĮ. Keista, ar ne? Vyrai, kurie, ką tik, aikštėje, liejantis emocijoms, buvo pasiryžę, dėl pergalės, padaryti bet ką ir „apdovanojo“ priešininką ne viena mėlyne ar siūle ant veido, sėdi kartu ir draugiškai dalijasi įspūdžiais.

Vis dar nesuprantat, ko tie augaloti lietuviai iš džiaugsmo verkia prieš rinktinės varžybas…?
Prisijunkit, ateikit ir būkit šventės dalimi. Šventės , kuri vadinasi REGBIS.

P.S. Jei dar neįtikinau, tik priminsiu, kad 2008-9 m. Lietuvos nacionalinė regbio rinktinė buvo pripažinta sėkmingiausia komanda Pasaulyje. Vyrai, jau 3 metus, nėra pralaimėję nė vienų varžybų!