Šaunuoliai, vyrai! Eilinį kartą, šaunuoliai, bet tik tiek. Pagyrų šį kartą nebus, nors ir prie kryžiaus nieko nekalsiu. Kaip bežiūrėsi, rinktinė pasiekė pagrindinį tikslą – pateko į tolimesnį Pasaulio čempionato atrankos etapą, kuriame susitiks su Olandijos rinktine.
Bet grįžkime prie pagrindinės šio šeštadienio naujienos. Rinktinė žaidė blogai.
Pabandysiu trumpai išanalizuoti galimas nekokybiško žaidimo priežastis. Nuomonė subjektyvi, prašom drąsiai man prieštarauti, ir pateikinėti savo versijas.

+40 C
Patikimi šaltiniai pranešė, kad varžybų dieną, termometrų gyvsidabrio stulpeliai Izraelyje buvo pakilę, kaip Pakso reitingai prieš antrąjį 2002 m. prezidento rinkimų turą. Pavėsyje +30, suprask, +40 ant saulės. Daugoka, kaip mums lietuviukams, kuriems šiais metais dar neteko keisti nosies odos ar pateplioti pečių kefyru. Daug ką sakė ir mūsų rinktinės žaidėjų veidų spalvos. Tą popietę madoje buvo ryškiai „bordava“ ir šaltibarščių raudonumo veido spalva. Taigi, begalę klaidų ir visišką žaidėjų nemobilumą „nurašykim“ karščio faktoriui.

Lepečkojis su užuojauta ir supratimu stebėjo lietuvių kančias po kaitria Izaelio saule

12 points from Italy goes to… Israel !!!
Regbyje neįprasta koneveikti teisėją, bet bachūras iš Italijos, vadovavęs šiam mačui, tikrai nerodė didelės meilės Marijos žemės atstovams. Teisėjavimas buvo toks pat nešališkas, koks nešališkas būna Kipro balsavimas Eurovizijoje už Graikijos atstovus. Pats smagumas prasidėjo antrajame kėlinyje, kai lietuviai nepasinaudojo keliomis dėkingomis progomis ir nepadidino atotrūkio. Italas turbūt užsimanė intrigos… Geltona kortelė už netyčinę nuošalę (net nevykstant pavojingai atakai) pačiame aikštės viduryje??? WTF??? Čia ryškiausias pavyzdys, „nepastebėtų“ perdavimų į priekį, blokų, pražangų, net neminėsiu. Reziumuojant, pabandykim lietuvių nervingumą ir perdėtą emocionalumą „nurašyti“ šališkam teisėjavimui. Šioje vietoje nurašymai baigiasi, pašnekėkim apie realią žalą, dėl kurios nieko kito jau neapkaltinsi.

Teisėjavimas su aliuzija į Euroviziją

Nr. 6-7-8
Trečia grumtynių linija, kur ji buvo visų rungtynių metu? Aš nepastebėjau. Tikriausiai nebuvo nė vieno įkirtimo už trijų ketvirčių nugarų, ne vieno pavykusio kamuolio kėlimo po standartinių grumtynių. Blogai.

Nr. 10-12-13
Pirmą kartą per kelis metus mačiau, kad Lietuvos rinktinės priešininkai rastų skylių mūsų centre. Ši grandis visada buvo rinktinės variklis ir kartu kertinis akmuo. Komanda visada nedvejodama atsisukdavo į nestandartiškai galingus centro žaidėjus, kai reikėdavo taškų ar solidesnio žaidimo. Tą vakarą visos pavojingesnės žydų atakos prasidėdavo po mūsų trijų ketvirčių žaidėjų klaidų gynyboje. Blogai.

"Eeee, Haimai, ką tu man maikę plėšai?!?! Man dar 10 metų su ja žaist!"

Nr. 14
Aleksandras Čiuchlėjus. Man asmeniškai jis buvo geriausias rungtynių žaidėjas, nuolatos draskęs priešininkų gynybą ir padaręs mažiausiai klaidų. Ne akmenukas, o visas Puntukas į rinktinės trenerių daržą, – kam keisti vieną pavojingiausių komandos žaidėjų? Niekaip nesuprantu… nebent Aleksandras pats pasiprašė ar gavo traumą. Bet sprendžiant iš to, kiek žydų išdaužė savo paskutinės atakos metu, nuovargio jis nejautė. Užteks negatyvių emocijų, laikas pozityvui.

Po finalinio švilpuko, karščio paveiktas Laurynas Tipelis/Šura (centre) atsivertė į Islamą.

Pliusai
Maloniai nustebino antras lietuvių žeminimas. Gražus grumtynių darbas po užribio, apgaulingas molo pasukimas, vadovėlinis Igno Darkinčio žeminimas. Žydai taip ir nesuprato, kokių būdu mūsų pirmos linijos žaidėjas prasmuko į jų žeminimo plotą. Labiausiai įstrigo žydų komentatorių reakcija. Visų varžybų metu, be atokvėpio, burbuliavę ir emocionaliai šūkčioję, po minėto žeminimo, pasimetė, kaip pasimestų Mindaugas Murza, sužinojęs kad jam gimė juodaodis sūnelis… Kas..? Kur..? Kodėl..? Kaip..?
Aišku, labai gražus buvo ir pirmasis E. Petronio žeminimas. Gražus reidas per pusę aikštės. Graži buvo ir Kęstučio Marcišausko realizacija iš aikštės kampo.
Nuskambės nelogiškai ir paradoksaliai, bet, mano manymu, didžiausias varžybų pliusas buvo blogas lietuvių žaidimas. Nebūkim naivūs, olandai, žiūrėjo ir analizavo šias varžybas. Jei šis įrašas bus parodytas žaidėjams ir naudojamas pasiruošimui birželio 6 dienos mačui su Lietuva, tai tik į naudą lietuviams. Olandai pažiūrėję šias varžybas, net prie didžiausių norų, sunkiai nusiteiks rimtai kovai. Jei rinktinė sugebės surinkti pajėgesnę sudėtį, jei keli pagrindinai žaidėjai atsigaus po traumų, jei federacija ras lėšų mūsų legionierių parskraidinimui, jei lietuviai supyks ant savęs dėl praėjusio šeštadienio rungtynių broko, olandų laukia labai nemalonus netikėtumas – pikti ir nesustabdomi lietuviai.

P.S. Valierka yra pažadėjęs ekskliuzyvinį reportažą iš Izraelio. Sekite reklamą.